fragmentarijus

91. Setterfield, Diane. Tryliktoji pasaka

kažkodėl manau, kad pastaruoju metu lietuvos leidyklos leidžia vis daugiau šlamšto; alma littera - anaiptol ne išimtis. gal net labiau dėsnis.

arba man tiesiog nesiseka išsirinkti skaitomas knygas :)

bet kai be menkiausių dvejonių įkrenti į knygą ir skaitai iki pabaigos - iki paryčių, nesvarbu, šalta, karšta ar kad neilgai trukus reikės keltis, vadinasi - pasisekė. paskutinį kartą taip, regis, skaičiau "auksinį kompasą" vasario mėnesį. šįkart - "tryliktąją pasaką". tai definitely viena iš tų knygų, kurias norėčiau perskaityti dar kartą - ir galbūt kada nors netgi perskaitysiu. pastaruoju metu lioviausi skaityti knygas pakartotinai; manau, dėl to kaltas prolonged exposure to internet. kiekvieną dieną jaučiu, kaip senka laikas, kurį galiu skirti vis didėjančiam informacijos srautui, kokia lavina užlieja raidės, žodžiai ir vaizdai, kiek daug reiškia riešo kryptelėjimas ir spustelėjimas smiliumi.

itin kvaila yra tai, kad būtent apie tokias knygas, kurios viduje kažką užkabina, sunku ką nors pasakyti / parašyti. siužetas, kas-yra-kas-ką-kodėl-su kuo-kur etc., šiek tiek detektyvo, mistikos, meilės romano?.. pff. svarbiausia - įtraukiantis pasakojimas.

imdama skaityt "tryliktąją pasaką", buvau nusiteikusi skeptiškai. blurb'as atrodė pernelyg melodramatiškas. tikėjausi jau kažkur kažkada skaityto meilės romano / detektyvo / mystery, kuri užrašyta tampa visai ne mysterious, mixo. dar, neduokdie, kokios naujos "palėpės gėlių" versijos. negavau to, ko tikėjausi - bet nenusivyliau :)

mirė algis budrys

kažkoks chef gourmet šio ryto sapne siūlė man skorpiono a la tabaka (o žinok, juos mindo, tuos skorpionus, prieš pradėdami gaminti), dar kvarkiančių, bet jau apskrudusių varlyčių, rombo formos žuvų gabalėlių nindzių, kurie gali palydėt tave į šiluvą of all places ir apgint nuo pakelės plėšikų, dar kažko mielai besirangančio didelėj lėkštėj... po pagalve degė žvakės, vaškas liejosi laisvai ir pranašavo karą, badą ir marą.

skamba kaip košmaras, ale buvo nežmoniškai juokinga.

šįryt, mokiniams sulindus į mokyklas, o dirbantiems į įstaigas, laisvės alėja buvo kaip reta tyli, rami ir tuščia. gal visada taip būna penkios po pusės devynių, gal čia tik aš pataikiau tokiu keistu laiku po kaimynystę vaikščioti. gražus rytas, tokį mielai kelčiausi (bandyčiau keltis :)) ne tik į darbą, bet ir pasivaikščiot kur nors.

There is a thing called reader's block. It is not the same as writer's block. In fact, reader's block is a phenomenon partly explained as a reader's all-too-understandable response to so many writers not having writer's block. It is often said that everybody has a novel in them. The current problem is that so many of us bring that novel out of ourselves and get it published. It would help cure reader's block if lots of people resolved not to. (http://www.guardian.co.uk/books/2008/jul/25/2?gusrc=rss&feed=books) 


su beprasidedančiomis atostogomis tiesiai priešais mane neskaitymo problema nėra labai aktuali - tai, kad pagaliau prisiruošiau actually paskaityt kai ką iš rss prenumeratų, jau savaime yra geras ženklas :) (iš tikrųjų tai bandau derinti būtinybę dar sėdėti darbe ir darbo nebuvimą...) geras ženklas yra ir tai, kad namie stovi bent 4 aktyviai skaitomos knygos. aišku, nė vienos iš jų nesivešiu su savim atostogauti į kaimą, pernelyg jau jos storos ir sunkios, bet skaitymo planų turiu - perrausti anuose namuose esančias knygų spintas, prisimint, kokias ir už ką knygas mėgau, nė už ką neskaityt naujų knygų... :)


šituo, matyt, bandžiau pati sau primint, kad dar esu gyva. ir kad neskaitytų / pradėtų ir neištvertų knygų skaičius mano lentynose dar nieko labai blogo nereiškia, tik kad kartkartėm dar žinau, kada sustoti :)

apturėjau progą prisiminti, jog vis dar egzistuoja toks high-tech dalykiukas kaip diskelis paprastasis, kitaip - flopikas. nustebau - jais vis dar, pasirodo, naudojamasi. na, bet vargšiukas floppy labai prašėsi formatavimo, tai greičiausiai yra / buvo vienas iš* paskutiniųjų padermės atstovų.


* iš vienos castor & pollux apžvalgos. apie pedrą paramą.
kovoju su kultūriniu šoku - namie kompiuterio porą dienų neturiu, - skaitydama rašytojų kūjį. jau tuoj ir baigsiu. nežmoniškai linksma, ypač tai, kas apie lietuvių literatūrą.

ne per seniausiai mūsų dideliame kabinete prisodino daugybę naujų žmonių. mes vienam gale, jie - sorry, jos, - kitame. iki šiol mes savajame gale klausėmės vienos radijo stoties, jos - kitos, ir netgi girdint dvi skirtingas muzikytes nebuvo jokio vargo.

šiandien ateinu į darbą, sėdžiu, stengiuosi nebūti contagious po savaitgalinio vienos dienos susirgimo, o ausyse taip nemaloniai dvejinasi... kol supratau, kas vyksta, beveik ir sunerimti spėjau. pasirodo, anas kabineto galas pradėjo klausytis tos pačios radijo stoties, kaip ir mes, tik mūsiškis taškas keliomis sekundėmis vėluoja :) labai gluminantis poveikis.

wow, žmonija tai jau daro...

man patinka, kai keliantis saulė jau būna patekėjusi - o juk mano langas į pietryčius, dabar pats tas laikas, kai septintą ryto saulė šviečia tiesiai į kambarį. baisiai gera dažytis ne prie lempos, baisiai gera, kai nugriebus kelias laisvas minutes, kaip šįryt, gali atsisėsti prie lango su puodu kavos (nes po ilgo savaitgalio miego ritmas išsiklaipė kaip seni batai, ir teko papildomai budintis) ir knyga, baisiai gera ir grįžus, nes temsta juk tik prieš septynas, ir iki to laiko irgi gali drybsoti pliažinėje kėdėje, skaityti ir apsimetinėti, kad vasara, kad karšta (nes prie radiatoriaus tikrai nešalta), kad sėdi balkone ir kaifuoji... norėčiau, kad dienos ilgumas mūsų platumose visada būtų toks - saulė tekėtų kuo anksčiau ir leistųsi kuo vėliau. šitaip, kas be ko, rytais keltis yra maloniau ir lengviau - kai šviesu, atrodo, kad ilgiau miegojai :) nors jei rimtai šito norėčiau, matyt, tektų apsigyventi kur nors pora platumų žemiau arba kas kelis mėnesius migruoti iš vieno pusrutulio į kitą :)

here goes my memory - berašydama pavadinimą buvau sumaišiusi stebuklingosios formulės sandus, i. panorėjus, man paliepus... 

so, vakar kaip ir prižadėjau, kad parašysiu, kokias knygas parsivežiau iš knygų mugės. kadangi mums abiem karts nuo karto būna blogai su atmintimis, tai ne tik paliksiu įkaltį... ahm, įrodymą ir priminimą, bet ir atmintį patreniruosiu.

Sakei: ši naktis sugrąžina pasaulį į viena,
O tavo darželis lyg vartai gyvybės yra –
Mėnulio žaltys juos išlaužęs ateina ir pieną
Širdies jam palietą ragauja, kol džiugią naujieną
Įšvirkštas į kraują, pavirsta galybe tikra. (Kornelijus Platelis, at http://www.tekstai.lt/tekstai/platelis/namaiant.htm#menulio)

šįryt apsimetinėdama, jog pusryčiauju, pasiėmiau pavartyt pirmą po ranka pasitaikiusią knygą - o pasitaikė šiuolaikinės lietuvių poezijos chrestomatija. atsitiktinai atverstame puslapyje, pačiame viršuje, pamačiau šį posmelį. ar čia man vienai tokios pošlos mintys jį paskaičius kyla, ar kaip?.. viso eilėraščio taip ir neperskaičiau. išsigandau.

nors šiaip tai gražu... :)

įkišiu ir aš savo trigrašį apie knygų mugę :) iš vidaus, tskant.

bene vienintelis į galvą ateinantis ir tinkamas tam reiškiniui apibūdinti žodis yra iš mano mėgstamos fuko švytuoklės - legionas. tiems, kurie domisi minių psichologija, knygų (ir kitokios) mugės turėtų būti aukso kasyklos - į mūsų atvirą stendą arba plūdo visi iš eilės, arba buvo tuščia, žmonės griebė tai, ką griebė ir kiti, ir tikėjo tokiais apibūdinimais kaip "apie šeimą", "apie moters gyvenimą", "moteriškas", "skaičiusiems patiko" etc. ai, bent jau mūsų lentynos buvo labai gražios - o kainos dar gražesnės.

prakalbėjau balsą - kol kas jaučiuosi kaip koks bernas paauglys tuo gyvenimo laikotarpiu, kai keičiasi balsas, ir kiekvieną kartą prasižiojusi išgąsdinu pati save. nei mano mizantropiškasis self, nei kojos (vieną dieną kentėjusios su žemakulniais bateliais, kitą - kaifavusios su aukštakulniais, wtf?..) pernelyg nenukentėjo. piniginė irgi pernelyg neištuštėjo - prie namų durų sekmadienio vakare buvau parvežta tik su 11 knygų, nors, kaip ir visada, nepastebėjau, kada aš jas susirankiojau :) antra vertus, kadangi važiavau nelabai žinodama, ką norėsiu įsigyti pati sau, 11 dar nėra taip jau daug. mažu išranki darausi. netgi rekordą pasiekiau - vieną iš parsivežtų knygų, auksinį kompasą, jau spėjau perskaityti. dėl šios knygos kaltės dabar darbe sėdžiu pusiau apspangusi, o vakaro planai susideda iš kuo ankstesnio šliaužimo į lovą :)

svarbiausia pokalbių su bendradarbiais tema, žinoma, buvo psichozė dėl irvingo. sužinojau, ir kaip merginos dėl jo alpo beigi drebėjo, su kokiu vargu improvizuoti apsauginiai jį išlydėt turėjo, keliagubos buvo eilės norinčių gaut parašą ir kokiais sielvarto perkreiptais veidais vaikščiojo tie, kurie to parašo negavo. mano išsilavinimo spraga - niekaip nesuprantu, kodėl apskritai yra prašoma autografų ir lydomasi dėl tikrų ir netikrų žvaigždūnų, - vakar buvo pavadinta sveiku protu, bet tiek jau to.

apskritai nebuvo taip baisu, kaip tikėjausi. labai įdomu irgi nebuvo, bet čia, matyt, tokia jau turgelninko darbo specifika.

dabar belieka tik pačiai parašyt knygą ir būti pakviestai dalyvauti :)

pirmą kartą važiuoju į knygų mugę ne pramogauti, o dirbti. tikiuosi, kad žvalgytis iš vidaus bus įdomu - nes vartotojiška pozicija iki šiol buvo baisiai gerai. nusibosta - gali dingti.

gera pradžia, sako, pusė darbo - o jei pradžia bloga? šiandien pasirodė, kad žmogus, kuris turėjo vežti keletą žmonių iš kauno, savaitgalį mugėj nedirba. tik iš n-tojo karto pavyko susisiekt su atsakingais. kaip bus, dar nežinau :)

didžiausi rūpesčiai - kaip visada. ką apsirengti, ką apsimauti, kaip nagus lakuotis. ech...

ir kokių tik dalykų gali rasti, kaip automatas varydama per krūvą užsisakytų feed'ų google reader'yje! net ir apie lietuvą, nors esu visiškai nepatriotiška ir nieko lietuviško iki šiol nereader'yje neskaitau...  va širyt atradau nuorodą į the literary saloon, kur pateikiama trumpa žinutė trumpu pavadinimu lithuanian decline? nuoroda iš jos veda į kitą svetainę, kur informacija buvo rasta - o čia jau randame ir nuorodą į lietrytyje pasirodžiusį straipsniuką kultūra mirė, tegyvuoja chaltūra :) didžiausias dienos darbas jau numatytas - paskaityti straipsnio komentarus :)

vakar, per vieną tų nuostabių girtų pokalbių, kai genialios mintys lanko nekviestos, pasakiau, kad mėgstu pačias istorijas ir vyksmą, ne istorijų pabaigas. itin iškalbingas šio pomėgio simptomas - addiction to įvairiausios space / fantasy operos, rašytos, filmuotos ar pieštos. ne visada suveikia principas, kad kuo tos operos ilgesnės, tuo labiau dėl jų seiliojuosi, bet tai jau greičiau išimtis, o ne dėsnis :)

dievinu kamanės kalendorių - jis labai teisingai ne dieną, bet dienos laiką pasako :) naktis dar, naktis... :)

aš dabar kaip tik šitoj stadijoj:

First, you grind through your email and RSS feeds, slugging coffee. If you work hard you might get to your news headlines and daily sites before lunch, then slog through those forum posts in the afternoon. It's a tough job, but someone's apparently paying you to do it.

bandau nuspręsti, ar sunkus buvo šių metų tekstas. man atrodo, kad ne. nosinės raidės, priebalsiai, skyryba - viskas gražu ir gera, tiek rašybos / skyrybos, tiek estetikos prasme. manau, kad suklupusi būčiau ties dvitaškiu pirmojoje pastraipoje - visuomet painioju, dvitaškis ar brūkšnys tokiuose sakiniuose yra tinkamesnis. visa kita skyryba, netgi fakultatyvioji ir tiesioginės kalbos, neatrodo itin kebli.

žinoma, vertinti teksto sunkumą sudėtinga - daugeliu atveju rašydama vadovaujuosi intuicija :) jei žodis "nesižiūri" ar sakinys neskamba, tai ir nerašysiu. antra vertus, yra žmonių, kurie tokios intuicijos neturi - jiems reikia išmokti. man irgi reikia išmokti. iš naujo - nes gramatiką ir kalbos kultūros teoriją baigiu pamiršti... :)

vajetau, kokia didžiulė naujiena šiandienos lietuvoj - bet ne apie potvynius. apie septintą harį poterį. liko dar mėnuo, bet beprotybė greičiausiai prasidės dar šią savaitę.

aš taip laukiau šiandienos, tokių didelių vilčių turėjau - o kauno centrinis knygynas vis dar nedirba... :S šįkart jau užsikabino lapą, kad nedirbs iki vasario 1-os. ką aš iki to laiko per pietų pertrauką veiksiu?.. vieninteliai kiti knygynai aplinkui - pegasai, kurių dėl neįvardijamų priežasčių nemėgstu, abudu humanitai šiek tiek per toli, o apsilankymas baltose lankose prilygsta ekskursijai.